Seimas imasi denonsuoti tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija

Parlamentas toliau svarstys, ar atšaukti 1999 pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei analogišką sutartį su Rusija, taip pat susitarimą su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.

Susitarimuose dėl investicijų skatinimo nustatoma teisinė bazė, kuria siekiama skatinti abipuses investicijas, suteikiant garantijas, apsaugą nuo ekspropriacijos ir kompensacijas, nustatytas nevaržomas su investicijomis susijusių lėšų pervedimas į užsienį.

Kalbėdamas apie investicijų skatinimo sutartis Egidijus Meilūnas, užsienio reikalų viceministras, pabrėžė, jog jų denonsavimas neturės neigiamų pasekmių, jų nutraukimai įsigalios po 12 mėnesių. 

„Sutartį denonsuoti tikslinga atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (...) taip pat į tai, kad praktikoje tarpvalstybinis ekonominis bendradarbiavimas sustabdytas ir neįmanomas“, – kalbėjo jis.

Denonsavus prieš 25 metus pasirašytą sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo pajamų ir pelno mokesčių tarifai Rusijos gyventojų pajamoms iš Lietuvos šaltinių didėtų nuo 0–10 iki 20%, jiems plėstųsi mokesčių bazė.

Šią sutartį denonsuoti pasiūliusi Finansų ministerija yra pabrėžusi, jog Rusija dar pernai nustojo taikyti dalį jos nuostatų.

„Atsižvelgiant į Rusijos vienašalį sprendimą stabdyti sutarties nuostatas, į geopolitinę situaciją, besitęsiančią karinę agresiją prieš Ukrainą, šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę ir realaus bendradarbiavimo negalimumą dėl šių aplinkybių (...) siūlome sutartį denonsuoti“, – kalbėjo Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Lietuvos ratifikuota tarptautinė sutartis yra denonsuojama prezidento teikimu, jo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei, dėl to dar sprendžia Seimas.

Kėlė klausimus dėl interesų

Dėl pastarųjų sutarčių denonsavimo tempo pastaruoju metu nesutarė Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra.

Užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė dar gegužę pateikė siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda beveik per pusę metų to nepadarė.

Kai kurie G. Landsbergio partijos kolegos G. Nausėdos tokį elgesį siejo su vadinamąja pranešėjo komisija, kurios išvadose konstatuota, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl jo aplinkos ryšių su baltarusiškų trąšų verslu. Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ valdo 30% Klaipėdoje esančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų, o sutarties denonsavimas esą gali jai pakenkti.

G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė praėjusią savaitę Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas G. Nausėda nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.

Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis vadino „šaršalu“, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.

Žygimantas Pavilionis, konservatorius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, bei liberalas Raimondas Lopata taip pat kėlė klausimą dėl Prezidentūros pasirinkto laiko siūlyti denonsuoti sutartis.

„Galimai denonsavimas buvo siejamas su naujo Seimo laukimu bei nuotaikų Europos Sąjungoje pasikeitimu, nuotaikų, kurios yra susijusios su sankcijų baltarusiškoms trąšoms švelninimu ar jų atšaukimu“, – kalbėjo R. Lopata.

Sutarčių denonsavimas toliau bus svarstomas Seimo Užsienio reikalų komitete.

Lietuva jau yra denonsavusi susitarimą su Baltarusija dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, taip pat praėjusias metais denonsuotas susitarimas dėl pagrindinių bendradarbiavimo per sieną principų, o birželį Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija.

Pasak E. Meilūno, šiuo metu svarstoma dar dėl dviejų susitarimų denonsavimo, abu jie susiję su Lietuvos ir Baltarusijos muitinių bendradarbiavimu.