VMU: ypatingas dėmesys miškininkavimui saugomose vietose ir žievėgraužio židiniuose

Praėjusių metų pabaigoje, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi dėl ūkinės veiklos stabdymo Ignalinos regione, VMU priėmė sprendimą stabdyti kirtimus visose šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kol bus suderintos ūkinės veiklos reikšmingumo vertinimo procedūros. VMU su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašo sutartis dėl šiose teritorijose esančių buveinių bei jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos. O kovai su žievėgraužiu pasitelkia ilgametes miškininkystės tradicijas ir vadovaujasi Valstybinės miškų tarnybos (VMT) rekomendacijomis.

Viktoras Karašauskis, VMU Miškininkystės skyriaus vadovas, teigia, jog sutartys su VSTT pasirašomos siekiant apsaugoti buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas ar kitais teisės aktais nėra pakankamai apsaugotos, kad vykdant ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose nebūtų pažeistos vertybės. Be kita ko, šiomis sutartimis VMU tam tikrų miškų buveinėse įsipareigoja neardyti miško paklotės, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangos, išskyrus atvejus, kai vykdomi leistini miško kirtimo darbai.

Pavyzdžiui, Europos Bendrijos (EB) svarbos Vakarų taigos buveinėse VMU įsipareigojo nešalinti susidarančios negyvos medienos, nevykdyti miško kirtimų, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.

EB svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinėse VMU nevykdo miško kirtimų, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, nekirsti brandžių plačialapių rūšių medžių, nešalinti buveinėse susidarančios negyvos (stambesnė kaip 30 cm skersmens) medienos. Šiose buveinėse sanitariniai kirtimai gali būti vykdomi, jei kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. O aktyvių ir degradavusių aukštapelkių buveinėse neeksploatuoti naudingųjų iškasenų, nesausinti apypelkio, nevykdyti kitos veiklos, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones. Numatyta kertant plynai apypelkio mišką 100 m atstumu nuo pelkės neardyti miško paklotės. Labai reto vabalo Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) buveinėse skatinama palikti negyvos medienos.

Tvaresnei miškininkystei – ir mažoji technika

„Svarbu pabrėžti, kad planuojamiems sanitariniams miško kirtimams, kai plotas yra saugomoje teritorijoje „Natura 2000“ ar jos artimoje aplinkoje, tiek valstybinio miško valdytojas, tiek privataus miško savininkas, naudotojas, servituto turėtojas ar jų įgaliotas asmuo privalo gauti reikšmingumo vertinimo išvadą iš atsakingos institucijos (VSTT) ir tuomet kreipiasi į VMT dėl kirtimo leidimo išdavimo“, – akcentuoja Valdas Kaubrė, VMU generalinis direktorius.

Anot jo, siekdama tvaresnio miškininkavimo ir miško darbus atlikti su kuo mažesniu poveikiu aplinkai, VMU šiemet priėmė sprendimą įsigyti modernios mažosios medienos ruošos technikos ir laikinųjų kelio plokščių. Ši technika ypač pasitarnaus ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose.

Planuojama, kad metų pabaigoje mažieji medienos ruošos mechanizmai – dvi medkirtės–medvežės, dvi medkirtės ir viena medvežė – bus pristatyti VMU regioniniams padaliniams. Dėl aukštos kokybės technikos įsigijimo jau pasirašyta sutartis. Dėl dar vienos medvežės–medkirtės pirkimo yra baigiamos viešųjų pirkimų procedūros. Ši technika yra kompaktiškesnė, todėl ergonomiškiau pritaikoma medžių ištraukimui, kai vykdant kirtimus paliekami pavieniai medžiai. Šie mechanizmai yra manevringesni, gali važiuoti miško keliais, natūraliomis miško proskynomis, o kai jų nėra – tarp medžių, prisiderinant prie reljefo, nežalojant pomiškio grupių, minimaliai slegiant miško paklotę.

Šių metų pabaigoje VMU miškuose planuojama pradėti vykdyti kirtimus medkirte, kuri yra varoma dyzelinio ir elektros variklių (hibridinės pavaros sistemos technologija). Palyginti su įprastomis medkirtėmis ši dirbdama išskiria 15–30% mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, skleidžia 5% mažesnį triukšmą į aplinką, o, atliekant kirtimus sunkiausiomis sąlygomis, pasižymi didesniu produktyvumu.

Palieka daugiau sveikų medžių

Tvaresnei miškininkystei ir biologinės įvairovės didinimui pasitarnaus ir VMU sprendimas vykdant miško kirtimus išsaugoti daugiau sveikų, dar žaliuojančių medžių. Miško kirtimų taisyklėse nurodoma, kad biologinei įvairovei išsaugoti II–IVA miškų grupių miškuose privaloma palikti medžius laikantis tam tikrų reikalavimų.

„VMU priėmė sprendimą vykdant pagrindinius ir plynuosius sanitarinius kirtimus palikti dar daugiau sveikų medžių, t. y. visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II grupės miškuose ir saugomų teritorijų III grupės miškuose. Tad atliekant sanitarinius kirtimus dėl gamtos stichijų, kenkėjų, gaisrų pažeistuose miško plotuose paliekami visi nepažeisti ir pavojaus miško lankytojams nekeliantys medžiai nepriklausomai nuo tvarkomo miško ploto, – aiškina V. Karašauskis. – Pavyzdžiui, paliekami visi ne mažesnio kaip 150 cm skersmens (matuojama 130 cm aukštyje) ąžuolai arba, jei tokių nėra, 1 ha paliekamas ne mažiau kaip vienas ne mažesnio kaip 50 cm skersmens ąžuolas, 130 cm drebulės, 95 cm  maumedžiai ir uosiai, 85 cm pušys, bukai, klevai, vinkšnos, guobos, liepos, 75 cm  skirpstai ir skroblai. Tiesa, žievėgraužio tipografo pažeistuose eglynuose kirtimo metu atrodančios sveikos eglės nepaliekamos, nes praktika rodo, kad po kurio laiko jos būna pažeistos kenkėjų ir jas privalu iškirsti.“

VMU miškininkai primena, kad sanitarinei miško priežiūrai priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į medyno būklę: jei medžiai pažeisti pavieniui – atliekami atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, jei ištisai – taikomi plynieji sanitariniai miško kirtimai. Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Sanitarinius kirtimus VMU miškininkai vykdo turint miško kirtimo leidimus ir laikantis kirtimo taisyklių bei kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš išduodant leidimą miškui kirsti visas kirtimo sąlygas įvertinta VMT specialistai. Taip pat VMU vykdomą ūkinę veiklą kasmet vertina nepriklausomi auditoriai pagal Lietuvos nacionalinius FSC miškų valdymo standarto reikalavimus.

Sanitarinė apsauga – kovai su žievėgraužiu

Kaip žinia, Lietuvos ir kitų Europos šalių eglynus naikina žievėgraužis tipografas. Kovai su kenkėjais VMU pasitelkia visą įmanomą priemonių spektrą taikydama kompleksinį modelį: nuo žvalgymo iki kaip įmanoma skubesnio pažeistos medienos pašalinimo iš miško. Beje, tokiam kirtimui leidimai išduodami skubos tvarka – per 5 darbo dienas. Šiuo metu spygliuočių medynų žvalgymo efektyvumui didinti VMU miškininkai naudoja ir dronus, kad kenkėjų židinius pastebėtų ir likviduotų kuo operatyviau. Ypatingas dėmesys sutelktas į žievėgraužio tipografo židinių paiešką bei likvidavimą, pirmiausiai iškertant ir pašalinant iš miško šviežiai išverstas, nulaužtas ar medžių liemenų pavojingų kenkėjų apniktas egles, kol jose tebesivysto kenkėjai.

„Žievėgraužio židiniuose saugomose teritorijose „Natura 2000“ kertame tik jų pažeistas žalias egles, kad stabdytume kenkėjų plitimą, o prieš kertant sausas egles atliekamas jų reikšmingumo įvertinimas, – akcentuoja VMU Miškininkystės skyriaus vadovas. – Bet kokiu atveju eglynų ir apskritai miškų dėl didesnių sanitarinių kirtimų nesumažės, nes griežtai laikomės nustatytos tvarkos iškirstą mišką atkurti ne ilgiau kaip per 3 metus. Beje, žievėgraužis puola tik brandesnius eglynus, kuriems paprastai per 40 m., todėl jaunesniems eglynams pavojaus nėra.“

Anot V. Kaubrės, laikomasi Vyriausybės šiems metams patvirtintų valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normų ir daugiau kertant žievėgraužio pažeistus eglynus ta apimtimi mažinama kirtimų kitų medžių rūšių medynuose.