Skambių frazių nebeužteks: kaip įrodyti pakuotės tvarumą?

Po ilgai trukusių diskusijų, susitikimų ir konsultacijų, balandį Europos Parlamentas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą (angl. Packaging and Packaging Waste Regulation, PPWR), kuris labai konkrečiai apibrėžia, kokią pakuotę galime vadinti perdirbama. Kiek anksčiau, kovą įsigaliojo ir ES direktyva dėl Vartotojų žaliosios pertvarkos, kuri reguliuoja visus tvarumo teiginius apie paslaugas, prekes, prekių ženklą ar bendrovę. Šie ir panašūs teisės aktai verslui neša aiškią žinutę: iki 2030 m. lentynose turės likti tik perdirbamos pakuotės, o norint partneriams ar vartotojams skelbti tvarumo žinutes, pirmiausia, jas reikės įrodyti. 

Įrodyti ir parodyti

„Jei norite pasakyti, kad jūsų produktas ar pakuotė pagaminta nepažeidžiant žmogaus teisių ar užtikrinant gyvūnų gerovę, jau reikia galvoti, kaip jūs tokius teiginius įrodysite. Direktyva dėl Vartotojų žaliosios pertvarkos numato, kad skelbiamas tvarumo teiginys turi būti sertifikuotas trečiųjų šalių ir viešai prieinamas. Tai reiškia, kad tokie teiginiai turės būti pateikiami su kažkokiu QR kodu ar nuorodomis. Jas bet kuris ES vartotojas galės paspausti ir rasti įrodymų, kad teiginys yra pagrįstas aktualiais moksliniais duomenimis“, – teisines naujoves „Ateities pakuotės klubo“ narių verslo pusryčiuose pristatė „WIDEN” partnerė, advokatė, aplinkos apsaugos ir ESG teisės grupės vadovė Vilma Sabaliauskienė.

Direktyva dėl Vartotojų žaliosios pertvarkos taikoma visam „verslas-vartotojui“ (B2C) sektoriui, nepriklausomai nuo prekių ar paslaugų rūšies. Ja siekiama uždrausti bet kokį ekologinį manipuliavimą, klaidinančios informacijos pateikimą vartotojams. Lietuva šią direktyvą į nacionalinę teisę turės perkelti per artimiausius dvejus metus.

„Minėta direktyva apima tiek socialinės atsakomybės, tiek ir žaliuosius teiginius.  Ekologiniams, žaliesiems teiginiams jau ruošiamas ir dar vienas teisės aktas – Žaliųjų teiginių direktyva. Pagal ją, įmonių žalieji teiginiai taip pat turės būti patikrinti nepriklausomų vertintojų. O valstybės narės turės užtikrinti nepriklausomų vertintojų atestavimą ir veikimą. Ir pats žaliasis teiginys bus plačiau suprantamas: ne tik etiketė ar aprašymas, bet net ir pakuotės dizainas ar vizualas neša savyje žinutę, kurią reikės pagrįsti“, – paaiškina V. Sabaliauskienė. 

Lietuvai laukti nereikia

Jei šioms direktyvoms galima ruoštis, nes jas Lietuva dar turės perkelti į nacionalinius teisės aktus, tai Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Tai reiškia, kad pakuotės perdirbamumo žinutes jau dabar reikia skelbti atidžiau.

„Yra du verslo kompanijų tipai. Vieni šiek tiek simuliuoja ir laukia, kol visos direktyvos ir reglamentai nuguls į vietos teisės aktus, taps privalomi ir neišvengiami. Nieko nedaro tol, kol negresia baudos. Kiti ruošiasi ir jau daro, nes tvarumas ir socialinė atsakomybė jiems ir yra variklis“, – „Ateities pakuotės klubo“ nariams sakė Rimantas Damanskis VšĮ „Intechcentras“ RecyClass auditorius.

Pasak jo, Lietuvos verslui delsti neapsimoka. Ir ne tik dėl mokesčių diferencijavimo. Europoje jau nerastume didesnio tinklo, kuris nerengia tvarumo ataskaitų ir nesiima pokyčių. Juos spaudžia ne tik teisės aktai, bet ir vartotojai. To nesuprantantiems tiekėjams kils konkurencingumo iššūkių.

„Europoje pokyčiai jau vyksta, tad Lietuva, kaip eksportuojanti šalis, turi susitvarkyti, jei nenorime likti už borto. Ypač pakuočių perdirbimo procesus ir klausimus verslui būtina spręsti jau dabar“, – sako RecyClass auditorius R. Damanskis. 

Įvertinti ir mažus žingsnius

Europos plastiko perdirbėjų (Plastics Recyclers Europe) inicijuota „RecyClass“ plastiko gaminių sertifikavimo schema yra vienas iš įrankių siekiant pagrįsti pakuočių perdirbamumo teiginius.  „RecyClass“ auditai apima ne tik pakuočių perdirbamumo klasę ir lygį, bet ir panaudotos antrinės medžiagos kiekio pakuotėje vertinimą bei visą  perdirbimo procesą.

„Yra trys audito kryptys. Pirmiausia, pačios pakuotės perdirbamumo procentas ir klasė. A,B,C klasės apima perdirbamas pakuotes, o į D,E,F patenka beveik neperdirbamos arba visiškai neperdirbamos. Taip pat gali būti audituojamas perdirbto plastiko kiekio panaudojimas pakuotėje (recycled content). Ar iš tiesų panaudotas antrinis plastikas iš surinktų pakuočių, ar pagamintas pagal ES reikalavimus. Ir trečia, vertinama, ar visas antrinio plastiko perdirbimo procesas atitinka Europos direktyvas ir numatytus kriterijus“, – sako R. Damanskis.

Vartotojas turi jaustis ramus, kad pakuotė pagaminta pagal taisykles ir standartus, ypač tai aktualu dėl higienos ir medžiagų kontakto su maistu. Už pakuotės perdirbimo klasę atsakingas tas, kas išleidžia galutinį produktą į rinką. Tai ir gėrimo ar maisto produkto gamintojas, kuris sprendžia, su kokiu buteliu, kamšteliu, etikete jo produktas pasieks vartotoją, ir mėsos perdirbėjas, kuris numato, ar plastikas, į kurį dedama mėsa, bus juodas ar skaidrus. Sprendimus priimančiam verslui verta žinoti, kad kartais užtenka ir mažų pokyčių, kad audito metu pakuotei būtų suteikta aukštesnė klasė. 

„Pavyzdžiui, kosmetikos gamintojas naudoja PET tarą ir PET etiketę, tačiau klijai, kuriais klijuojama etiketė, nenuplaunami ir užteršia visas pakuotės atliekas. Užtenka pakeisti klijus. Kam maišyti skirtingų tipų medžiagas, kai galima vieną? Kam naudoti juodą, plastiko rūšiavimo detektoriams nematomą plastiką, jei A klasės kriterijams rekomenduojamas bespalvis? Kartais persistengiame su rinkodara ir perdirbamas medžiagas paverčiame neperdirbamomis“, - įsigilinti į kriterijus Ateities pakuotės klubo nariams pataria R. Damanskis. 

Tradicija dalintis patirtimi

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ inicijuoto „Ateities pakuotės klubo“ verslo pusryčiai organizuoti trečią kartą ir jau tapo tradicija, kasmet suburiančia klubo narius ir pakuočių aktualijas aptariančius pranešėjus.

„ES Žaliasis kursas ir žiedinės ekonomikos tikslai rodo kryptį, bet norint atitikti visus reikalavimus ir prisitaikyti kyla daug klausimų. Vienas iš mūsų tikslų – spręsti tuos klausimus, susijusius su pakuotėmis, padėti verslui rasti reikiamus sprendimus. Kalbėdami, dalindamiesi įvairia patirtimi, mes galime padėti imtis pokyčių“, – renginyje pažymėjo Karolis Šiaudkulis, „Gamtos ateities“ vadovas.

Šių metų susitikime aktualiomis temomis diskutavo ne tik teisės ir audito specialistai. Kūrybiškumo psichologijos ir elgesio ekspertė, kūrybiškumo laboratorijos „CREATIVITY LAB” įkūrėja ir vadovė, Rytų Anglijos Universiteto (JK) bei ISM Vadybos ir Ekonomikos Universiteto dėstytoja, Dr. Ieva Martinaitytė praktiškai ir mokslu paremtais būdais aptarė kūrybingumo iššūkius. Pasak jos, be kūrybinio mąstymo neįmanoma pasiekti inovacijų, tad siekiant tvarumo būtina skirti dėmesio kūrybiškumui. 

Renginį moderavęs „PinProof”, „Packlarity” Tvarių pakuočių vystymo ekspertas Juozas Baranauskas dalinosi įžvalgomis apie pakuočių skaidrumo ir vartotojų švietimo gerinimą. O „Gamtos ateities“ Viešinimo ir marketingo vadovė, „Ateities pakuotės klubo“ koordinatorė Diana Ramanauskaitė „Ateities pakuotės klubo“ ir „Gamtos ateitis“ nariams pristatė ir išsamią 2023 m. veiklos ataskaitą .

„Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 48 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.